Tango yra lyčių lygybė.

Tango vaidmenų pavadinimuose – „leader“ ir „follower“, perimtuose iš sportinių šokių terminologijos, slypi galimas hierarchijos poskonis: tarsi „vedantysis“ užimtų aukštesnę padėtį nei „sekantysis“. Ši terminologija, laiko nugludinta ir mūsuose tapusi įprasta, jau pastebimai ima keisti kadaise buvusį natūralų tango etiketą.

Praėjusio amžiaus pradžios tango šokėjų kalboje tokių vertinamųjų nuostatų nebuvo. Sąvokos „leader“ ir „follower“ jiems nebuvo būdingos. Vaidmenys buvo suprantami paprastai ir aiškiai – tokie, kokie ir yra: dvi skirtingos, bet vienodai reikšmingos šokio pusės (žr. DLKŽ žodį „pusė“ – viena iš dviejų lygių visumos dalių).

Tango praktikoje niekas dar neatšaukė nerašytos taisyklės, kad vyras turi mokėti abu vaidmenis. Moterys taip pat galėdavo ir vis dar gali perimti juos abu.

Tai visada buvo natūrali mokymosi proceso dalis, o ne tapatybės, hierarchijos ar ego klausimas.